Galiausiai nesėkmių seka buvo nutraukta. Sugebėjau pabaigti pernykštę užduotį. Ji skambėjo gana keistai - sumegzti vieną senų siūlų kamuolį. Pradžioj tai atrodė gana lengvai, bet galop pradėjo atrodyti begalinė. Siūlai pasirodė esantys gražios raudonos spalvos, tad labai tiko Kalėdinėm dekoracijom gaminti. Juolab, kad viena šauni siūlų parduotuvė pamėtėjo idėją megzti eglės bumbulus. Kursų kaina buvo gana aukšta, taigi prabilo mano suvalkietiškoji ir žemaitiškoji charakterio natos. Suvalkietiškoji pareiškė, kad tai per brangu, žemaitiškoji pareiškė, kad tai galiu daryti ir pati, be jokių kursų, o balažinokokia nata monotoniškai kartojo ,,reikia bumbulų, mezgam, siūlų turim, laiko rasim". Būtent laiko man tada trūko labiausiai, nes vienu metu mezgiau gal kokius penkis objektus, o gal net daugiau, baisu prisiminti. Deja, dėdulė Internetas nieko gero man nepasiūlė, tad ėmiau megzti ,,iš akies". 2010-ais metais eglės neturėjom - Gustė būtų ją patvarkius per kokią parą, aš norėjau kažko naujoviško, tad pasiuvau gana gausią kaimenę arkliukų.
O šiemet greta jų užkabinom naujuosius bumbulus.
Pirmieji bumbulai buvo vienspalviai, po to spalvoti. Jei kam pasirodys įdomu ir norėsit nusimegzti kamuoliukus - mielai papasakosiu kaip juos gaminti. Tai tikrai lengva. Be to jie saugūs, tinkami kabint net mažiems žiopliukams, jais galima mėtytis ir žongliruoti, jie draugiški aplinkai ir kelia šypseną. Išbandėm.
Vakar pabaigiau kamuolį. Teko numegzti dar du burbulus ir jie baigėsi. Palengvėjo. Ta linksma nata nupuošėm eglę ir visus megztus ir siūtus papuošimus sudėjom į dėžę iki metų pabaigos. Gal ir kitom Kalėdom ką nors pagaminsiu...
O mėlynąjį šaliką išardžiau. Jau mezgu trečdaliu siauresnį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą