2011 m. sausio 25 d., antradienis

Mezgimo diena

Kalėdų senis man padovanojo galimybę apsipirkti siūlų parduotuvėje. Aš tą ir padariau. Kaip ir visos moteriškės, aš amžiais neturiu kuo apsirengti, tad nutariau pirkti siūlus sau megztiniui. O be to dar radau labai gražius spalvotus siūlus. Labai tiktų Gustės suknelei, kurią senokai nusižiūrėjus:
 http://www.garnstudio.com/lang/en/visoppskrift.php?d_nr=b16&d_id=25&lang=us

Prisipirkau siūlų gyvą galą. Sau megztinio net nepradėjau, o štai Gustei suknelę jau beveik baigiu. Prieš kelias dienas tai atrodė taip:
Spalvotus siūlus įterpiau tarp naminės vilnos. Tikiuos dar bus laiko panešioti iki išaugant :)
Be to priverčiau save numegzti sau šaliką vietoj sutrinto seno seno juodojo:

 Puikiai tinka prie mano plonų zomšinių pirštinaičių. O greta to, per mažiau nei parą laiko pagaminau sau kepurę. Orginalas štai čia: http://www.garnstudio.com/lang/en/visoppskrift.php?d_nr=103&d_id=30&lang=us

2011 m. sausio 7 d., penktadienis

Siuvimo diena

Šiandien man siuvimo diena. Tėtė paprašė paplatinti kelnes. O kai siuvimo mašina stovėjo ant stalo, atsirado ir kitų siuvinių. Vienas jų - seilinukas Gustei. Dauguma senųjų kažkur išsislapstė, be to turi nebeišplaunamų dėmių. Pirkti naujus seilinukus man kažkaip ranka nekyla - mano vaikas juk jau didelis. Lygiai taip pat nekyla ranka išmesti išaugtus rūbelius. Aš juos slepiu dėžėse ir nešu į rūsį. Ištepliotus palieku skuduriukams, bet vis tiek ranka nekyla juos draskyti. Tenka ką nors pasiūti. Siūti aš beveik nemoku. Mano, kaip siuvėjos, išsilavinimas vos 7ių klasių - tada vietoj darbų pamokos pradėjom mokytis lotynų kalbą. Siūdama jaučiuos lyg mano abi rankos būtų kairios - viskas gaunas šleiva kreiva ir nėra kuo girtis, tad pasakojimas kaip pasiūti seilinuką yra ne parodomasis, o daugiau idėjinis - tikiu, kad jum pasiseks kur kas gražiau tai atlikti.

Taigi, kaip pasiūti seilinuką? Aš tam naudoju jau padėvėtą rūbą - jis geriau sugeria - ir iškerpu iš jo seilinuko formą. Aš naudojau smėlinuką, tad tiesiog nukirpau rankoves, kaklo apvadą ir suapvalinau apatinę dalį. Kadangi seilinukas bus dvigubas, šonus palikau neprakirptus.

Išverčiame darbelį į vidinę pusę. Viršutinėje seilinuko dalyje, ten kur seniau buvo pečiai, pridygsniuokite juosteles, kuriomis surišite seilinuką. Jei juostelių nesinori, galima bus vėliau nunerti virvutes. Susiuvame viršutines seilinuko dalis tarpusavy. Susiuvame apatines seilinuko dalis, bet paliekam bent pusantro centimetro skylutę, kad galėtume išversti gaminį į gerąją pusę. Išverčiam. Užsiuvam likusį tarpelį.
Grožimės:

Aš apačią dar viena eile apsiuvau, bet tai nėra būtina. Vakare išbandysim kūrinį, bet man jau dabar ramu, kad Mumių Sesė ir toliau bus nešiojama, kad mažiau perku ir todėl pasaulyje mažiau šiukšlių.


Po to dar pasiuvau Gustės lėlėm porą miegmaišiių. Žemai lenkiuos Lego kūrėjams - jų lėlių miegmaišiai idealiai paprasti ir labai tinkami migdymui, tik, bėda, kad į juos netelpa Gustės mažosios lėlytės.  Pasiuvau porą pabandymui kai ekspertas grįš iš darželio. Orginalas geltonas, o mano kiti du.
O čia tas minėtas ekspertas, atėmė iš manęs knygą ir skaitė visą vakarą :

2011 m. sausio 6 d., ketvirtadienis

Vis tik baigiau...

Galiausiai nesėkmių seka buvo nutraukta. Sugebėjau pabaigti pernykštę užduotį. Ji skambėjo gana keistai - sumegzti vieną senų siūlų kamuolį. Pradžioj tai atrodė gana lengvai, bet galop pradėjo atrodyti begalinė. Siūlai pasirodė esantys gražios raudonos spalvos, tad labai tiko Kalėdinėm dekoracijom gaminti. Juolab, kad viena šauni siūlų parduotuvė pamėtėjo idėją megzti eglės bumbulus. Kursų kaina buvo gana aukšta, taigi prabilo mano suvalkietiškoji ir žemaitiškoji charakterio natos. Suvalkietiškoji pareiškė, kad tai per brangu, žemaitiškoji pareiškė, kad tai galiu daryti ir pati, be jokių kursų, o balažinokokia nata monotoniškai kartojo ,,reikia bumbulų, mezgam, siūlų turim, laiko rasim". Būtent laiko man tada trūko labiausiai, nes vienu metu mezgiau gal kokius penkis objektus, o gal net daugiau, baisu prisiminti. Deja, dėdulė Internetas nieko gero man nepasiūlė, tad ėmiau megzti ,,iš akies". 2010-ais metais eglės neturėjom - Gustė būtų ją patvarkius per kokią parą,  aš norėjau kažko naujoviško, tad pasiuvau gana gausią kaimenę arkliukų.
O šiemet greta jų užkabinom naujuosius bumbulus.
 

Pirmieji bumbulai buvo vienspalviai, po to spalvoti. Jei kam pasirodys įdomu ir norėsit nusimegzti kamuoliukus - mielai papasakosiu kaip juos gaminti. Tai tikrai lengva. Be to jie saugūs, tinkami kabint net mažiems žiopliukams, jais galima mėtytis ir žongliruoti, jie draugiški aplinkai ir kelia šypseną. Išbandėm. 

Be to siūlų užteko ir puodelio paltukui, kad kava nešaltų. Puiki dovana nežinomam draugui.

Jei pastebėsit, kad jūsų kava šąla pergreit - papasakosiu kaip ją gelbėti.

Vakar pabaigiau kamuolį. Teko numegzti dar du burbulus ir jie baigėsi. Palengvėjo. Ta linksma nata nupuošėm eglę ir visus megztus ir siūtus papuošimus sudėjom į dėžę iki metų pabaigos. Gal ir kitom Kalėdom ką nors pagaminsiu...
O mėlynąjį šaliką išardžiau. Jau mezgu trečdaliu siauresnį.

2011 m. sausio 5 d., trečiadienis

Nedžiugina

Šiemet man su rankdarbiais kaip tam Knysliukiu su balionėliu - nedžiugina. Arba ardau, arba ruošiuosi ardyti. Ir tai darau tik vedama kuo nuoširdžiausio tikslo pabaigti nors vieną pernai pradėtą darbą. Vakar ryte pradėjau ardyti megztinį. Atardžius paaiškėjo, kad moheriniai siūlai atsisako lengvai pavirsti kamuoliuku. Ardymą atidėjau. Nedžiugina. Pasibaigus saulės užtemimui kažkodėl iššisklaidė debesys ir pamaniau, kad tai kuo puikiausias ženklas pabaigti mano saulėtąjį megztą  rankinuką. Jis jau nuo rudens laukia pamušalo ir rankenų. Pamušalą įsiuvau. Rankinukas kažkoks nustebęs pasidarė, reikia persiūti. Įdėjau jį atgalios. Vis tiek vėl pasidarė debesuota ir rankinuko man kol kas dar nereikia... Nedžiugina. Ėmiausi jau padovanoto megztinio reglano rankovių statymo. Kažkaip rankovinių akių jau neliko, o priekio ir nugaros dar apščiai... Įtariau klastą, atidėjau vakarui kad pasimatuotų. Vakare kuo ramiausiai išardžiau poros savaičių darbą - rankovės nebus reglaninės. Teisybę sakat net neįsivaizduoju kokios bus... Nedžiugina.  Kyla retorinis klausimas - kiek kartų išardžius mezginį vis dar norisi jį megzti toliau? Dar mezgu mėlyną šaliką sau. Jis man irgi tyliai šnibžda, kad yra kiek per platus ir taip numuša visą džiugesį jį megzti.

Gal reikia imtis kažko naujo? Juk metai nauji? Buvau pažadėjus sau kepurę. Radau net tris. Renkuosi. Paprastai ilgai nesvarstau, susirandu siūlus ir mezgu. O šiemet net siūlų rast negaliu... Gal pradėti siuvinėti? Bet senoji kepurė nebedžiugina, o savo mieliausiosios negaliu rast. Tai ir neieškau.


O prisiminus senuosius metus ir pernykščius rankdarbius rodau jau padovanotą kepurę:

puikiai tiko prie Kalėdų eglės :)

2011 m. sausio 3 d., pirmadienis

Kam visa tai?

Viena iš pagrindinių priežasčių pradėti dienoraštį buvo mano tuščiagarbiška puikybė. Pernai mane užpuolė begalinė mezgimo manija - mezgiau bilekur, bet ne bet ką. Vos pradėjus megzti kokį nors mirtinai būtiną daiktelį, į mintis jau įkyriai lysdavo kokia nors kita rankdarbių idėja. Naujų metų pradžia yra puiki galimybė visus darbus sudėti į krūvą ir išdidžiai pareikšti - ,,Štai kokia aš šaunuolė!".
Visa bėda, kad pažįstami jau priprato prie mano ,,šedevrų". Man reikia platesnės auditorijos. Nieko nepažadu, bet tikiuos čia įdėti nors kelis savo daiktelius.

Nebandysiu išlaikyti gaminimo chronologijos - pradėsiu nuo pačio jaukiausio gaminio - kojinyčių dukrai. Kažkuo sužavėjo mane http://garnstudio.com/lang/en/visoppskrift.php?d_nr=b18&d_id=24&lang=us projektas. Pasiraitojau rankoves, apsišarvavau kantrybe ir iki ausų panirau į angliškąją mezgimo terminologiją. Susiradau spintoje senus triušio vilnos siūlus ir pradėjau megzt. Kiek pamenu sekėsi sunkiai, pusiaukelėje baigėsi siūlai, tad kojinytės ,,gavo" rausvus padukus. Rezultatas man patiko:



O svarbiausia, kad jos labai patiko Gustei. Jau pusė metų, kaip ji kasnakt su jom užmiega. Teisybę pasakius, kojines ji jau išaugo, aš jas jau padidinau ir padukai ,,gavo" dar ir baltą pavidalą. Mintyse kruopščiai apmastytam sąraše Gustei jau suplanuotos naujos kojinytės, tik dar nežinau kokios.