Kam visa tai?

Viena iš pagrindinių priežasčių pradėti dienoraštį buvo mano tuščiagarbiška puikybė. Pernai mane užpuolė begalinė mezgimo manija - mezgiau bilekur, bet ne bet ką. Vos pradėjus megzti kokį nors mirtinai būtiną daiktelį, į mintis jau įkyriai lysdavo kokia nors kita rankdarbių idėja. Naujų metų pradžia yra puiki galimybė visus darbus sudėti į krūvą ir išdidžiai pareikšti - ,,Štai kokia aš šaunuolė!".
Visa bėda, kad pažįstami jau priprato prie mano ,,šedevrų". Man reikia platesnės auditorijos. Nieko nepažadu, bet tikiuos čia įdėti nors kelis savo daiktelius.

Nebandysiu išlaikyti gaminimo chronologijos - pradėsiu nuo pačio jaukiausio gaminio - kojinyčių dukrai. Kažkuo sužavėjo mane http://garnstudio.com/lang/en/visoppskrift.php?d_nr=b18&d_id=24&lang=us projektas. Pasiraitojau rankoves, apsišarvavau kantrybe ir iki ausų panirau į angliškąją mezgimo terminologiją. Susiradau spintoje senus triušio vilnos siūlus ir pradėjau megzt. Kiek pamenu sekėsi sunkiai, pusiaukelėje baigėsi siūlai, tad kojinytės ,,gavo" rausvus padukus. Rezultatas man patiko:

O svarbiausia, kad jos labai patiko Gustei. Jau pusė metų, kaip ji kasnakt su jom užmiega. Teisybę pasakius, kojines ji jau išaugo, aš jas jau padidinau ir padukai ,,gavo" dar ir baltą pavidalą. Mintyse kruopščiai apmastytam sąraše Gustei jau suplanuotos naujos kojinytės, tik dar nežinau kokios.