Malonumas užsidirbti nedirbant su Triaba.com

Aš be galo mėgstu atsakinėti į apklausas. Būna, kad praleidžiu kelias valandas per savaitę atsakinėdama į kažkam rūpimus klausimus. Man malonu tikėti, kad mano neįtikėtinai svarbi nuomonė daro įtaką pasauliui.

Nieko keisto, kad tapau viena iš pirmųjų Triaba Panel nare. Juk jie moka pinigus už tai ką daryti man malonu. Ir ne tik. Dar jie organizuoja visokius žaidimus, kuriuose galima laimėti dar daugiau pinigų. Skamba neįtikėtinai? O aš laimėjau jų Advento žaidimą. Gavau pinigų. Apie tai galite pasiskaityti jų feibuke http://www.facebook.com/pages/Triabacom/113488243080?ref=ts&fref=ts
Už juos nusipirkau siūlų iš Amerikos. Nusimezgiau nuostabų megztinį. Siūlų liko ir kitam. Skamba tikrai neįtikėtinai.

Vienintelė bėda yra ta, kad jie labai retai atsiunčia apklausas. Vieną dieną nuoširdžiai apsidžiaugiau, radusi kvietimą ją atlikti. Susikaupiau, atsidariau ir.... Apklausa buvo man nežinoma kalba. Google vertėjas įtarė ją buvus Estų. Nieko tokio, ne už ilgo gavau kitą, lietuvišką. Labai įdomi. Privertė mane pamąstyti apie labiausiai patikusius Lietuvos, Europos ir JAV kino filmus, kokiu atstumu nuo namų pastatyti kino teatrai ir kodėl aš juose nesilankau. Gera proga pamąstyti. Ypač suglumino klausimas ar buvo rodomi kino filmai studijuojant. Iki šiol mintyse bandau rasti nors vieną tam tinkamą filmą. Apklausos tikrai kokybiškos.

Išbandyti jas savo kailiu galima tik užsiregistravus www.triaba.com
Tai tikrai nesudėtinga.

 Na o dabar vėl bandau laimę Triaba naujame žaidime skirtą Norvegijos nacionalinei dienai paminėti. Pasigirsiu, jei pavyks. O čia uždarbis:

Linelius roviau ne viena

Graži daina. Gera, kai turi gerą kompaniją rauti ar megzti. Aš turiu gerą kompaniją kartu su ,,Mezgu kaimą" KOJINIŲ DIENŲ šaunuolėmis internete ir nuostabią pabalbininkę namie:

Taip pat matosi ir mano naujausios zigzaginės kojinės. http://www.ravelry.com/projects/Ievule/jaywalker

Mėlyni pirštukai

Pasivaikščiojimo kojinės. Tikiuos, kad kojų pirštai išliks ne mėlynos spalvos.

Bilbo kojinės

Maniškis Bilbas yra vardu Biblas, o Tolkino knyga ,,Hobitas arba Ten ir atgal" - viena gražiausius prisiminimus sukeliančių knygų. Pamenu kaip šią knygą prieš miegą man skaitė tėtis. Graži knyga.
Mezgimo pasaulis irgi neatsilieka nuo naujovių. Sužinojusi, kad šiemet metų pabaigoje bus išleistas filmas apie Hobitą, dizainerė Claire Ellen sukūrė tris kojinių raštus: Biblo, Smaugo ir Smygolo. Aš mezgiau hobitišką versiją ir esu ja labai patenkinta. Tiesą sakant, hobitai nenešioja jokio apavo, jų kojos plaukuotos, pėdos plačios ir vaikšto visada basi. Bet jei avėtų tai tikrai kažką panašaus i tokias:














Mano pėdos kojinėse atrodo storos ir plačios. Jaučiuosi kaip hobitas.

Mezgimo diena

Kalėdų senis man padovanojo galimybę apsipirkti siūlų parduotuvėje. Aš tą ir padariau. Kaip ir visos moteriškės, aš amžiais neturiu kuo apsirengti, tad nutariau pirkti siūlus sau megztiniui. O be to dar radau labai gražius spalvotus siūlus. Labai tiktų Gustės suknelei, kurią senokai nusižiūrėjus:
 http://www.garnstudio.com/lang/en/visoppskrift.php?d_nr=b16&d_id=25&lang=us

Prisipirkau siūlų gyvą galą. Sau megztinio net nepradėjau, o štai Gustei suknelę jau beveik baigiu. Prieš kelias dienas tai atrodė taip:

Spalvotus siūlus įterpiau tarp naminės vilnos. Tikiuos dar bus laiko panešioti iki išaugant :)
Be to priverčiau save numegzti sau šaliką vietoj sutrinto seno seno juodojo:

 Puikiai tinka prie mano plonų zomšinių pirštinaičių. O greta to, per mažiau nei parą laiko pagaminau sau kepurę. Orginalas štai čia: http://www.garnstudio.com/lang/en/visoppskrift.php?d_nr=103&d_id=30&lang=us

Siuvimo diena

Šiandien man siuvimo diena. Tėtė paprašė paplatinti kelnes. O kai siuvimo mašina stovėjo ant stalo, atsirado ir kitų siuvinių. Vienas jų - seilinukas Gustei. Dauguma senųjų kažkur išsislapstė, be to turi nebeišplaunamų dėmių. Pirkti naujus seilinukus man kažkaip ranka nekyla - mano vaikas juk jau didelis. Lygiai taip pat nekyla ranka išmesti išaugtus rūbelius. Aš juos slepiu dėžėse ir nešu į rūsį. Ištepliotus palieku skuduriukams, bet vis tiek ranka nekyla juos draskyti. Tenka ką nors pasiūti. Siūti aš beveik nemoku. Mano, kaip siuvėjos, išsilavinimas vos 7ių klasių - tada vietoj darbų pamokos pradėjom mokytis lotynų kalbą. Siūdama jaučiuos lyg mano abi rankos būtų kairios - viskas gaunas šleiva kreiva ir nėra kuo girtis, tad pasakojimas kaip pasiūti seilinuką yra ne parodomasis, o daugiau idėjinis - tikiu, kad jum pasiseks kur kas gražiau tai atlikti.

Taigi, kaip pasiūti seilinuką? Aš tam naudoju jau padėvėtą rūbą - jis geriau sugeria - ir iškerpu iš jo seilinuko formą. Aš naudojau smėlinuką, tad tiesiog nukirpau rankoves, kaklo apvadą ir suapvalinau apatinę dalį. Kadangi seilinukas bus dvigubas, šonus palikau neprakirptus.

Išverčiame darbelį į vidinę pusę. Viršutinėje seilinuko dalyje, ten kur seniau buvo pečiai, pridygsniuokite juosteles, kuriomis surišite seilinuką. Jei juostelių nesinori, galima bus vėliau nunerti virvutes. Susiuvame viršutines seilinuko dalis tarpusavy. Susiuvame apatines seilinuko dalis, bet paliekam bent pusantro centimetro skylutę, kad galėtume išversti gaminį į gerąją pusę. Išverčiam. Užsiuvam likusį tarpelį.
Grožimės:

Aš apačią dar viena eile apsiuvau, bet tai nėra būtina. Vakare išbandysim kūrinį, bet man jau dabar ramu, kad Mumių Sesė ir toliau bus nešiojama, kad mažiau perku ir todėl pasaulyje mažiau šiukšlių.

Po to dar pasiuvau Gustės lėlėm porą miegmaišiių. Žemai lenkiuos Lego kūrėjams - jų lėlių miegmaišiai idealiai paprasti ir labai tinkami migdymui, tik, bėda, kad į juos netelpa Gustės mažosios lėlytės.  Pasiuvau porą pabandymui kai ekspertas grįš iš darželio. Orginalas geltonas, o mano kiti du.
O čia tas minėtas ekspertas, atėmė iš manęs knygą ir skaitė visą vakarą :

Vis tik baigiau...

Galiausiai nesėkmių seka buvo nutraukta. Sugebėjau pabaigti pernykštę užduotį. Ji skambėjo gana keistai - sumegzti vieną senų siūlų kamuolį. Pradžioj tai atrodė gana lengvai, bet galop pradėjo atrodyti begalinė. Siūlai pasirodė esantys gražios raudonos spalvos, tad labai tiko Kalėdinėm dekoracijom gaminti. Juolab, kad viena šauni siūlų parduotuvė pamėtėjo idėją megzti eglės bumbulus. Kursų kaina buvo gana aukšta, taigi prabilo mano suvalkietiškoji ir žemaitiškoji charakterio natos. Suvalkietiškoji pareiškė, kad tai per brangu, žemaitiškoji pareiškė, kad tai galiu daryti ir pati, be jokių kursų, o balažinokokia nata monotoniškai kartojo ,,reikia bumbulų, mezgam, siūlų turim, laiko rasim". Būtent laiko man tada trūko labiausiai, nes vienu metu mezgiau gal kokius penkis objektus, o gal net daugiau, baisu prisiminti. Deja, dėdulė Internetas nieko gero man nepasiūlė, tad ėmiau megzti ,,iš akies". 2010-ais metais eglės neturėjom - Gustė būtų ją patvarkius per kokią parą,  aš norėjau kažko naujoviško, tad pasiuvau gana gausią kaimenę arkliukų.

O šiemet greta jų užkabinom naujuosius bumbulus.

 

Pirmieji bumbulai buvo vienspalviai, po to spalvoti. Jei kam pasirodys įdomu ir norėsit nusimegzti kamuoliukus - mielai papasakosiu kaip juos gaminti. Tai tikrai lengva. Be to jie saugūs, tinkami kabint net mažiems žiopliukams, jais galima mėtytis ir žongliruoti, jie draugiški aplinkai ir kelia šypseną. Išbandėm. 

Be to siūlų užteko ir puodelio paltukui, kad kava nešaltų. Puiki dovana nežinomam draugui.

Jei pastebėsit, kad jūsų kava šąla pergreit - papasakosiu kaip ją gelbėti.

Vakar pabaigiau kamuolį. Teko numegzti dar du burbulus ir jie baigėsi. Palengvėjo. Ta linksma nata nupuošėm eglę ir visus megztus ir siūtus papuošimus sudėjom į dėžę iki metų pabaigos. Gal ir kitom Kalėdom ką nors pagaminsiu...
O mėlynąjį šaliką išardžiau. Jau mezgu trečdaliu siauresnį.